trupinti

1 trùpinti (-yti K, Alz, Kb; Q103), -ina, -ino KBII190, K, Š; SD¹26, H164, R, MŽ, Sut, N, I, L 1. tr. SD115, KI717, M, DŽ, NdŽ, KŽ, Snt, Kv, Vvr, Pln, Alz, On dalyti, ardyti į trupinius: Tu trùpini duoną su pirštais paršeliams J. Antukam duoną trùpina Dkš. Lapeikienė trobos gale trupino ančiukams duonos riekę M.Katil. Trùpinam duoną vandenin ir cukraus įdedam – vadinam čiupnyku Plvn. Nykštukas eidamas trupino duoną, kad galėtų rasti kelią namo LTR(Rk). Netrùpin’ duonos LzŽ. Sutrini tą tešlą i trùpini į blėtą Smln. | refl. tr. K. ║ skaidyti, daužyti, skaldyti į gabaliukus, gurinti, laužyti, smulkinti: Ar nori, kad [žemę] trùpytų, ar kad gražiai verstų? LKT212(Klvr). Medinis plūgas trùpina velėną Dg. Žinom juk, ką jaučiai mums rėplodami riekia, kuinai tur, kad liepiam jiems, skraidydami trùpyt K.Donel. Vietomis matėsi šmeižikų darbo: tai svirties kartis atkabinta ir užskersinta tarpvarty, tai grumstų trupinamasis volas pastatytas galu ir paremtas branktu M.Katil. Vinis išplėša, ištrupina [šiferį], o ka su grąžtuku pagrąžai, ta jau nėkas nebetrùpina Krž. Trupinamasis malūnas Rtr. Mašina kuldavo [pupas], arkliais trùpino Č. Kaulus trupino, griaužė, pyrago ir mėsos jiems (vilkui ir šuniui) nukrisdavo LTR. Ar ne ugnim yra žodžiai mano ir kūju, kuris trupina ir sukulia uolas? SPI355. | prk.: Naujos dienos praeitį visą baigia trupint – lašas po lašo J.Marcin. Ir taip kiekvienas išgama laužo ir trupina mūsų gyvenimą! rš. Smertis trupina visus stonus, rauna lygiai vergus ir ponus (d.) S.Dauk. 2. tr. J.Jabl, Sn, Lp, Dg, Mrc, Kb, Rtn, Rod pjaustyti: Trupinu, smulkiai papjaustau, sulaužau SD46. Reikia kiaulėm žolė trùpint Plš. Bobulė vėl viena, skubinasi greičiau su bulbėmis: saulė nebeaukštai, o dar žolė netrupinta V.Krėv. Su šituo peiliu reikia riekt duona, o jis taboką trupina Kpč. Nebturiam taboko, aš numinio liuob turėsu – trùpinsma i rūkysma Kl. Trùpink i trùpink kurkinam notres Dglš. Kopūstai reikia kirst ir trùpyt Dbč. Trùpina kopūstus, tik traikši galva DrskŽ. Vieną bačką kopūstų deda trùpintų, o kitą galvom deda. Trùpintus kopūstus valgo pirmiau Dv. Burokus trùpinam ir kiaulėm duomam LzŽ. Boba trùpino brokus ir insipjovė pirštą LKT378(Eiš). Trùpyk agurkų, ko gailiesi? Drsk. Kumpis karštas trùpint negerai Švnč. Trùpysiu mėsą ir kepsiu kotletų DrskŽ. Trupink lašinius (košei paspirgyti) J.Jabl. Trùpina taukus Btrm. | refl. tr.: Toliau patys svečiai trùpinas – duoną, pyragą raiko Tvr. 3. tr. prk. dalyti, skirstyti į smulkesnius vienetus, smulkinti: Ir gana lankstus buvo kunigas Mykolas, vykdydamas žemės reformą, trupindamas sklypelius rš. 4. tr., intr. NdŽ, Dr, Up prk. po truputį dalyti, naudoti, skalsinti, šykštėti: Par žiemą trùpinau trùpinau tą malką Krž. Trùpinu tą pašarą, trùpinu, ale iki pavasario nesuteksiu Rs. Ko taip trùpini, pilk, jei pili – išlenks burnikę toks vyras! Krš. Trùpino kaip višta – vienu žygiu nedavė Vn. Trùpina trùpina kai utėliums (labai nedaug teduoda medžiagos ratams dirbti) Rs. Baisiai skunda, trùpina tos žemės (neduoda arų) Lks. ║ prk. ką nutylint, šykščiai sakyti, pasakoti: Trùpina trùpina, visos teisybės nesako Krš. 5. intr. eiti, bėgti mažais žingsneliais: O kur tu trùpini, rakari? Lp. Ot trùpina kumelė, kap parodei botagą! Arm. 6. tr., intr. greitai, neaiškiai kalbėti: Ką čia daba trùpini? Pln. Tie žemaičiai gargia, trùpina, kad nieko nesupranti Srj. A tu supranti, ką ana tau trùpina – tiek smulkiai, tiek smulkiai! End. Tokiais trumpais žodžiais trùpina – kap i kukulius leistinius Bgt.

◊ šìrdį trùpinti žadinti gailestį, graudinti: O Jėzau, kraujais aplietas, trupink mūsų širdis kietas A.Baran. Apgrįš Dievop pagonus Dievo žodžiu, kuriuo širdis daužis ir trupins, idant gailėtųs ažu savo piktybes SPI356.

\ trupinti; aptrupinti; atitrupinti; įtrupinti; ištrupinti; nutrupinti; patrupinti; prasitrupinti; pritrupinti; raztrupinti; sutrupinti; pasutrupinti; užtrupinti